Gal kam bus įdomūs mano pasakojimai. Nes aš juos atsimenu kaip pačius geriausius mano vaikystės seksualinis eksperimentus.

Kas norite atsiuskite savo pasakojimų ar įdomybių adresu: [email protected]

O buvo taip, gyvenau aš visiškam kaime. Augom mes dar Rusų laikais kai viskas kas susiję su sexu buvo mirtinas “tabu”. O buvome kaip ir dabar visi, domino mus paauglystėje tas nuogumas ne ką mažiau nei dabar. Prasimanydavom įvairiu būdų kaip ta bebundantį kelnėse “gyvačiuką” nuraminti, kad jis nekeltų galvos bent tas kelias valandas ir leistų galvoti ne tik apie jį, bet ir apie kitus žemiškus dalykus. Bandymų, patikėkit įvairių buvo, kaip ir pas dabartinius manau būna sočiai, bet aprašysiu po truputi tik keletą ir pačių “aštriausių”, kurie man išliko atmintyje visam gyvenimui, ir kurie ir dabar man esant toli virš 35 vis dar prikelia mano “smauglį” bei priverčia nusidažyti jį sodria purpurine spalva. Taigi tęsiu: man tada buvo beveik 13 metu, galiu pasakyti, kad turėjau tik keleta plaukelių ant pilvo apačios, buvau gana liesas, gana sarmatlyvas, bet labai norėjau matyti nuogus kūnus ir gana dažnai savo mažiuką paglostydavau ir nuramindavau, kad jis iš kieto ir raudono taptų minkštu. Tiesa pasakius tai buvo vienintelis mano užsiėmimas nes mane labai mylėjo, lepino ir prie darbų nespyrė, gal dėl to turėjau laiko eksperimentuoti su savo daikteliu nuo kokių 6 metų, kai kartą atradau, jog tas mažiukas esantis man tarp kojų skirtas ne tik nuleisti vandenį J. O gal dėl to, kad man jau kartais ir išbėgdavo iš jo skystis ne tik geltonas, bet ir baltas – kas pirmą kartą mane labai išgąsdino, (bet tai atskira tema) tai matyt mano kūne atsirandantis hormonai skatino ieškoti naujų būdų ir dar nepatirtų jaudinimų. Dabar jaunimui gerai, visur viską sužino, išbando o kas galėjo padėti man – paprastam kaimo berniokui augančiam vienkiemyje, beveik be draugų, ir neturinčiam jokios patirties. Na tiek to, pasakosiu toliau: aš turėjau gerą draugą – tai savo dėdę, kuriam buvo tada gal 30 metų, bet buvo nevedęs, nors 40-ties vedė ir vaikų susilaukė. Paprasčiausiai kaip dabar suprantu jam nepasisekė, kaimas mažas –merginų nėra, o ir iš vis iki artimiausio vienkiemio pas mus buvo beveik kilometras. Žodžiu užkampis. Dėdė mėgo išgerti, ir galima sakyti, kad mėgo labai, tai girtas visa energiją atiduodavo man, nes savo vaikų neturėjo. Mesi ir imtynių ėjome, ir kortom žaisdavome ir pasakas bei nutikimus iki ryto pasakodavomės, girtam gi nesumiega, o man kaip vaikui buvo labai malonu, kad suaugęs su manim dalinasi savo istorijom ir draugyste. Aš iš karto noriu pasakyti, kad jis manęs netvirkino, neprašė pasantykiauti, galima sakyti kad jei kas ir buvo tai mano iniciatyva, nors aš ir buvau dar mažas ir jaunas. Trumpiau sakant, aš pradėjau pastebėti, gulint kartu ir man išlipant iš lovos (o tais laikais mes kaime miegodavom nuogi ir tai buvo visai mums natūralu) bei einant atlikti reikalo ar paduoti dėdei atsigerti vandens, ir jam matant mane nuogą man kažkaip darydavosi įdomiai šilta ir tas mano galiukas pradėdavo storėti ir didėti, ir svarbiausia – man tai pradėjo patikti! Kartą kai aš ilgiau taip užsibuvau, ir mano rodyklytė pradėjo rodyti 9 valandas, bei atsiguliau, šalia dėdės pamačiau kad ir pas pastarąjį “tenai” netvarkoj J, na ir aš nuo tada pradėjau stebėti. Eidamas risčių (taip mes vadinom imtynes) visad stengdavaus būti nuogas ir karta kai kelis kart dėdę “paguldžiau ant menčių” pastebėjau, kad pas jį (mes pasui vadinom jį “smaugliu”) smauglys toks gal dabar nepasakysiu kiek bet tada atrodė na kokių 50 cm. Aš net mėgdavau žiūrėti ir gėrėtis storiu ir dydžiu ( paskui paaiškėjo kad buvo jis tik 14cm., ir tiek 12 apimties, bet vaiko akys viską mato didesnį, nes lyginimas būna tik su savimi) bet tai vėliau… O taip pat tik vėliau sužinojau, daug vėliau, kad vyrai yra 60% paslėptų homoseksualistų, kurie norėtų turėti santykių su savo lytimi, bet to gėdijasi. Sužinojau, kad alkoholis labai pakelia lytinį tonusą. Bei sužinojau, kad jei tau pusę valandos paauglys trina beveik į barzdą savo pusiau stovintį “smaugliuką” tai ir Romos popiežius gal neatlaikytų.

Žodžiu kai aš pamačiau, kad ir pas dėdę stovi, paklausiau tiesiai, nors ir dabar pats tuo stebiuosi. “Dėde, o kodėl pas tave ten toks didelis” į ką gavau atsakymą, kad tokia gamta, ji taip sutvarko ir dar patikslinimą , kad ir pas mane nelabai tvarkoje šiuo metu, o tai buvo tiesa nes “anas laikrodis” jau rodė apie 11 valandą J. Nebuvo kas bedarą ir reikėjo tęsti pradėtą kalbą, tai aš visas raudonuodamas (net dabar jaučiu tą deginimą skruostų) paklausiau: “ar galiu paliesti?” ir gavau atsakymą – “pabandyk jei nori…”. Na tai buvo mano pirmas kartas kai paėmiau į ranką ne savąjį o svetimą, patikėkit maniau nualpsiu kai pajaučiau delne: storą, gyslotą, visą pulsuojantį “kotą” atrodytų kad su kaulu viduje J. Dėdę paskui dalinosi įspūdžiais tai irgi sakė vos nenualpo, tik išbėgo “į tualetą” ir grįžo su kabančiu bet jau slėpdamas. Tik aš viską supratau… toliau kalbėjomės apie nuotykius, knygas ir neutralias temas. Tuo pirmas vakaras ir baigėsi.

Praėjo gal gera savaitė, kai eilinį kartą dėdė grįžo “gatavas”, bet tiesiogine prasme “gatavas” vos paversdamas liežuvį, ir aš supratau, kad pats laikas būtų pabandyti toliau nes žinojau, kad rytoj dėdė vargu ar ką atsimins. (Ir kaip vėliau sužinojau tai buvo visiška tiesa). Kai jis atsigulė, pas mane jau stovėjo, nes mintys sukosi tik apie tai, aš visas rausdamas paklausiau, “Petrai, pažiūrėk ar pas mane, “tas” nėra koks blogas (turėdamas omenį, kad kaimo žargonu reikštų ar viskas gerai išsivystę), dėdė dėbtelėjo ir paėmęs į ranką pradėjo apžiūrinėti mano “gyvatuką”, tiesa sakant nebuvo ten ką labai žiūrėti. Manau jis buvo ne ką didesnis už dėdės mažąjį pirštelį (pats mačiau delne) ir ne storesnis už … Ai J tiesa sakant aš seniai jį buvau išmatavęs ir dar dienyną vedžiau, buvo jis 8cm ilgio ir 4cm apimties. Bet raudonas, ir labai lengvai rodė 12 valandų, o dabar kad ir kaip stengiuosi – daugiau 9 su puse, niekaip neišstengiu J. Na geriau toliau, tai apžiūrėjo ta mano strypą dėdė, taip atsargiai vos liesdamas, nors aš tiesa sakant nuo saldumo savo mažam užpakaliuke po kiekvieno prisilietimo maniau nukrisiu, ir sako: “normalu”. Sakau man sunkiai atsismaukia ( tai buvo tiesa ), na nieko nesakęs dėdė paėmė I ranką ir pabandė atsmaukti kelis kart, galiu pasakyti gavosi jam tai padaryti nesunkiai, bet kartu su mano ruožavos galvutės pasirodymu, pasirodė ir balta čiurkšlytė, nors ir nedidukė bet pakankama kad dėdė pradėtu juoktis. Aš aišku į nervus, į ašaras, dėdė raminti – ko tu sako čia žliumbi kaip kūdikis, kad tu jau tikras vyras, tik pas vyrus taip daros. Ramino, ramino ir nuraminoJ. Aš tik paprašiau niekam nepasakot, žodžiu dundukas buvau, kas gi tokius dalykus kitiem pasakoja!!!J Taip žodis po žodžio mes nusiraminom ir pradėjom kalbėtis apie “tuos” dalykus. Ir po kokio pusvalandžio pajaučiau, kad man jau vėl pulsuoja ten tarp kojų, tai kažkaip savotiškai – meluot nenoriu o neatsimenu pažodžiui – paklausiau dėdės ar galėčiau pamatyti kaip pas jį bėga “tas” (tada mes “tą” vadinome “kondensuotu pienu” (originalu?)). Jis sutiko, bandyk sako jei išeis… “Jei išeis” J, patikėkit nespėjau atsmaukti nei 10 kartu, tai pasipylė tokie fontanai, manau įsivaizduojate 13 metų paauglio akimis 5 sek. nuleidimo, aš maniau, kad pas jį ten kokie 3 litrai (o buvo tai duok dieve, kad šaukštas susidarytu, bet man atrodė tada kitaip…J). Po kurio laiko dėdė užmigo, o ryt dienoj nieko aš jam nesakiau, kol kartą parvažiavo girtas bet nedaug, kažkaip išsikalbėjom bežaisdami, ir aš temą užvedžiau, sakau: kodėl tau tiek daug bėga? Kur tas daiktas gaminasi? Dėdė net šoktelėjo, iš kur tu žinai?!! Na aš jam papasakojau viską… Parodžiau vietą pasienyje už lovos nors ir išvaliau, bet dėmė buvo likus dulkėse išterliota. Dėdė labai ir nesiginčijo tik sutiko kad girtam visokiu nesąmonių būna, o kiekis tai paaiškino, kad tai visai normalus, kuo dabar aš pilnai tikiu J. Na ir ta naktis man atsimena visam gyvenimui, kadangi dėdė jau suprato, kad “kelio atgal nėra”, o “pienas” spaudžia – išlieti jį reikia moters nėra, o kiekvienas žino kad 1000x geriau yra kai kitas padeda “sudaužyti indą ir išlieti pieną” nei kai pats tą puodynę apverti savo ranka. Trumpai ta sutarėm taip, aš apsikloju galvą ir nežiūriu (vienas būdų galvoti ką nori o partneriui daryti ką nori, o ne gėdinantis vienas kitam į akis žiūrėti, kai kankinamas “smaugliukas”), na ir prasidėjo! Nežinau ką aš įsivaizdavau, o ir laiko tam nebuvo, nes jaučiau tokį kutenimą, tokį karštį savo pulsuojančio gyvatuko gale, kad atrodė net kojos iki kelių dega, o jau kutenimas tai… manau kiekvienas savo pirmus kartus atsimenat, ypač tuos kai jau pradeda “kondensuotas pienas” atsirasti, kai hormonų audros ir kai tas pienas tiesiog prašosi būti išpiltas. Žodžiu saldu buvo iki gerklės, maniau uždusiuJ, bet niko išgyvenau, tik labai nustebau kai pamačiau po visko kad pieno tai neprilaistyta, “va pas mane nebėga vėl…” pasiskundžiau nes nežinojau ką kalbėti po “to” (manau taip visiems būna vaikam), dėdė atsakė trumpai: “bėgo, net visai bėgo” ir tada aš supratau!!! Bet dėdės būta nepėsčio, patarė man kad nereikia pergyventi, kad tai vos sūrokas (tarsi aš jau nebūčiau išbandęs palaižyti nuo piršto galo to savo produkto) ir visai reikalingas organizmui skystis ir visa kita, dėl ko dabar kartais yra debatai, bet anksčiau jį naudojo daug kas, kai medicina buvo atsilikus ir neperdirbdavo tą skystį į miltelius ar tabletes kaip kad daro dabar. Kaip ten bebūtų, rašysiu ne apie naudą, bet apie mano vaikystės nepamirštamus malonumus. (Tarp kitko gėjumi netapau, turiu 2 vaikus, ir atrodo kad viskas normalu, tiesa dėdės jau nebėra, bet mes ir suaugę kartais apie tai pasikalbėdavom, bet niekad po 16m. amžiaus tų eksperimentų nekartojom,(16 – aš išvykau gyventi į miestą)). Tai apie malonumus, dėdė buvo supratingas ir nepuolė grūsti man pavargusiam į ranką savo “smauglio”, mes ramiai pakalbėjom apie “tai” kol mano smaugliukas vėl ėmė atsibusti, pakėlė savo raudoną galvą ir ėmė dairytis. Tada aš ir pasiūliau padaryti “masažą” dėdei, ir jis sutikdamas užsiklojo galvą, ir PRASIDĖJO VĖL aš paėmiau pradžioje į ranką jo diiiiiiiiiidelį (kaip man tada atrodė) “smauglį” ir patikėkit kaip man buvo tada įdomu kad manęs nemato, aš turiu rankoje tai kas nuo visų visad slepiama, ir galiu daryti ką tik noriu su juo niekieno nebaudžiamas, žodžiu laikau rankoje aš tą pulsuojantį purpurinį DAIKTĄ ir lėtai atsmaukinėju galvą, tokia didžiulę kaip baravykas tik raudoną net iki melsvumo, ir patikėkit neiškenčiau ir pasilenkiau (sena mano svajonė buvo pažiūrėt koks jausmas, nes kartą buvau matęs foto, bet niekaip nepavykdavo saviškio įsidėt, tik kartais liežuviu pasiekdavauJ) ir apžiojau - galit tikėt, galit ne bet atrodė kad maniškis gyvatukas irgi sprogs iš įtampos, skonio nemenu bet ta jausmą burnoje manau aprašyti neįmanoma (kitas pasakytų nykštį apsižiok bus tas pat, patikėkit ne!!!), na aš žinoma tuo metu jokios ten “technikos” nemokėjau tik pabandžiau liežuviu pavedžioti ir taip po burną pajausti. Ir nutariau “ech kas bus tas” lauksiu kol pradės “tekėti”, (tiesa ir dėdė perspėjo “bėgs” ir tikrai BĖGO!!J) ir kaip sakau – pradėjo, na kad labai skanu buvo nepasakysiu ir dabar, tiesiog sūroka, bet jau jausmas… patikėėėėėkit, dar bebėgant iš “smauglio” pradėjo traukuliai tampyti mano “smaugliuką” nors niekas jo nei pirštu nelietė (tada man tai atrodė stebuklas, dabar žinau kad būnaJ), tiesa iš maniškio niekas neišsiveržė laukan, nes perjaunas buvau greitai prigamint tikriausiai, bet saldu pasidarė ir man (burnoj sūru, gale saldu… vos ne mįslėJ). Paskui eksperimentų visokių turėjom dar su dėde bet tai atskiros temos, tik niekad nebandėm vienas kitam kaišioti į kitus galus, už ką aš jo šviesų atminimą gerbiu, kad buvo labai tolerantiškas ir viską darydavo labai švelniai. Ir labai mėgo mano ”produktą”, tiesiog mes idealiai sutardavome, man dažnai norėdavosi pabūti donoru, o jis niekad neatsisakydavo pabūti akceptoriumi.  Nežinau kaip, bet mano mama niekad mūsų nesugavo, niekad nieko nesužinojo, tiesa ji nakvodavo antrame aukšte, bet mums sekėsi o ir mes nepiktnaudžiavom darėm tik savaitgalį ir tai ne kiekvieną, gal todėl man tie savaitgaliai įsimindavo tiesiog nerealiai. Ir laukdavau aš tų savaitgalių tiesiog drebėdamas, dvi paskutines dienas taupydamas “kondensuotą pieną” savo “kabančiuose dviejuose cechuose” (vėliau sužinojau kad ne ten o toliau truputi). Nes gal ir Jūs pastebėjote, kuo ilgiau jo neišpili – tuo malonesnis pats procesas pylimo…

 

Bus daug tesinių kas savaitę. Lankykitės.